Praėjusią savaitę iš Creative City Berlin naujienlaiškio netikėtai sužinojau apie rugsėjį Berlyne atsidariusį Žaidimų mokslo centrą. Pažiūrėjau jų svetainę ir susidomėjau apsilankyt ir išbandyti šiuolaikinių interaktyvių technologijų.
Žaidimų mokslo centras įsikūręs nedidelėj patalpoj netoli Checkpoint Charlie adresu Charlottenstrasse 1, 10969 Berlin. Vieta nelabai aiški, teko pasiieškot su telefono žemėlapiu.
Pirmas eksponatas buvo Choosatron prietaisiukai su keturiais mygtukais, kurie ant čekio atkarpomis spausdina pasakojimą, priklausomą nuo paspaustų mygtukų. Kiekvienam žaidėjui išspausdinta istorija gaunas vis su kitokiais siužeto vingiais.
Kitas eksponatas buvo išplėstinės realybės smėlio dėžė, kuri tau bekasinėjant smėlį, iš viršaus projektuoja skirtingom spalvom pažymėtus gylius kaip topografiniame žemėlapyje.
Palaikius atvirą delną virš kurios nors vietos, Kinect’o kamera ją atpažįsta ir ant smėlio pasipila virtualus vanduo.
Dar vienas įdomus eksponatas tame pačiame kambaryje – Reactable elektroninės muzikos kūrimo realiu laiku prietaisas.
Ant apvalaus stalo pridėliota įvairių kubelių ir skridinėlių su įvairiom figūrom ir kiekvieno iš jų pozicija atsakinga už įvairias garsų savybes. Iš viršaus projektuojami sąryšiai tarp elementų. Kaitaliojant figūrų poziciją ar pasukimo kampą, keičiasi grojama muzika. Esu girdėjęs, kad Bjork yra koncertavusi su Reactable prietaisu.
Kitam kambary buvo keletas vizualizacijų valdomų per LEAP motion kontrolerį, kuris ore skanuoja tavo iškeltos rankos pirštų padėtį ir priklausomai nuo esamos pozicijos keičia vaizdą ekrane. Taip pat čia buvo viena vizualizacija valdoma balsu, kur kol skleidi į mikrofoną kokį nors nenutrūkstamą garsą, juodas taškas ekrane išsiskleidžia į įvairiausias bangas ir figūras. Dar viena 3D vizualizacija buvo ypatinga tuo, kad joje buvo galima per MIDI kontrolerį keist įvairius peizažo parametrus – kalnų aukštį, žolės aukštį, medžių storį, debesų tūrį ir t.t.
Trečiam kambary buvo dar keletas įdomių patirčių. Vienas iš jų buvo Nagual Dance programa.
Tavo kūno sąnarius filmuoja Kinecto kamera, atpažįsta kūno formas ir judesius, ir priklausomai nuo padėčių ore, kuriama muzika. Kaip tu pašoksi, taip tau sugros.
Šalia buvo eksponuojama virtualių avatarų sistema Facerig, kur trimatis paveiksliukas atkartoja veido mimikas.
Trečiame kambaryje dar buvo keletas kitų eksponatų, iš kurių man patiko asteroidų šaudymo žaidimas valdomas akimis kur naudojama Tobii žvilgsnio sekimo sistema; šokinėjimo žaidimo valdymas paliečiant tikrą vazonėlyje augančią gėlę; ir vienmatis lygiais paremtas žaidimas, kuriame atkarpoje valdai žalią tašką ir reikia nugalėti judančius raudonus taškus.
Prieš išeinant iš žaidimų mokslo centro dar buvo galima išbandyti Oculus Rift virtualios realybės šalmą, tik prieš tai reikėjo pasirašyti, jog sutinki jį naudot ir kad suprantu, kad nuo jo gali supykinti ar suskausti galvą.
Per šalmą buvo rodomas 2 minučių dokumentinis filmas, filmuotas sferine kamera. Ir jo metu buvo galima sukinėtis į visas puses ir žiūrėt kaip atrodo vaizdas iš ten. Oculus Rift’ą praėjusiais metais nupirko Facebook’o kompanija, tai ateity galima tikėtis socialinių ryšių susiejimo su trimačiais pasauliais.
Centras labai patiko ir parekomenduočiau miesto svečiams tenais nueiti. Tikiuos, kad kada nors tenais arba kur kitur taip pat pavyks išbandyti Google Glass ir ką tik Pasaulyje pasirodžiusį Microsoft HoloLens.
